„PAGALVOK, ką darai” turbūt yra artimiausias mūsų kalboje esantis atitikmuo orginaliam „make good choices”.
Čia ne tik apie vaikus spalvotomis smegenimis, ne ne. Skirta, taip veikia VISIEMS.
Neuroįvairovės vaikų tik daug kartų trapesni laiptai į apačią (liftas?) -stipresnė reakcija, didesnis nuolatinis nesaugumo jausmas, pojūčių disreguliacija.
Tik būdami viršutiniame smegenų aukšte mes iš tiesų GALIME galvoti, ką darome, kokios bus pasekmės, ieškoti kilusios problemos sprendimo ir suplanuoti, ką ir kaip darysime.
Vaikui esant apatiniame aukšte, ten, kur reaktyvumas (susierzinimas, pyktis, kovok – sustink – bėk atsakas, pojūčių užaštrėjimas……) – impulsyvumas! Nedaug to galvojimo, ką daro, iš tiesų yra prieinama. Mes bandome sau sakyti – „jis žinojo labai gerai, ką daro. darė tai specialiai. Jis žino geriau, nei taip daryti”- bet tokios mintys tiesiog nuves mus į siekį „atsilyginimo už situaciją”, – ką mes mėgstame vadinti „pasėkme” – nes tai ne taip baisiai skamba, kaip sakyti „nubaudžiau vaiką”.
Taigi, mes sakome „galvok, ką darai”, tikėdamiesi, kad vaikas gali pasiekti tą viršutinį aukštą ir galvoti. Bet ar matėte tą viršutinį aukštą?
TEN statybos! iki pat vaikui sueis 25 metai!
Kaip tėvai ir mokytojai, mes savo pastangomis, pagalba padedame vaikui pastatyti ir sutvirtinti gerus laiptus. Bet neturėtume iš karto nuspręsti, kad vaikas „turėjo žinoti kaip elgtis toje situacijoje geriau, turėjo priimti tinkamą sprendimą”.
Neturiu geresnio pakeitimo frazei. Aš pats pašalinau ją iš savo žodyno, ir tiesiog…padedu vaikams išspręsti jų problemas.
Rekomenduoju
„auklėjimas be dramų”, „whole brain child”,
Greene R.W. Nevaldomų Vaikų Nebūna: Kai Vaikas – It Tiksinti Bomba
suprantantiems angliškai:
Collaborative and Proactive Solutions Model
arba
@lives in balance
Greg Santucci, Occupational Therapist ergoterapeutas
https://www.facebook.com/gregsantucciOT/posts/872402314158276
Parašykite komentarą