Gyvenimiškas Variantas klasėje

pyktis klasėje nesivaldo mergina susiėmusi už galvos

Gustės klasėje jau 3-čia pamoka, ketvirtadienis.

Ir jau „puodas verda”- jeigu dangčio nenukels suprantantis suaugęs – puodas išbėgs.

Klasėje dabar daug triukšmo – vaikai, krebžda ir šnabžda, sako atsakymus, pasakoja kažką suolo draugui, mokytojos BALSAS, kurį ji vis pagarsina, siekdama perrėkti juos, padėjėjos balsas, primenantis daryti užduotį, ir nagai, tapsenantys į popierių – gyvenimiškas variantas klasėje.

Ji niūniuoja dainelę, bandydama save stimuliuoti, paguosti, nuraminti į balansą.

Mokytoja instinktyviai kalba dar garsiau.

Gustė ima belsti su pieštuku į stalą – sukurti malonų garsą, kuris nors kiek atsivertų skausmingus aplinkos – padėjėja atima pieštuką, ir kartoja, kad negalima triukšmauti, triukšmas trukdo, dabar vyksta pamoka, o PASKUI galės judėti, triukšmauti ir dainuoti.

Gustė bando suptis kėdėje, leidžia garsą, norėtų atsistoti ir pajudėti – jos sistemoms jau visko per daug. Ji nebegali rašyti, tiesiog…. Skauda. Blogai. Puodas JAU LABAI VERDA.

Nuo sąstingio būsenos kūnui

Nuo triukšmo

Šviesų

Spalvotų vaikų piešinių ant sienos, kurie siunčia DAUG informacijos jos galvytei

Nuo per sunkios jai užduoties, kurią ji TIKRAI padarytų, JEIGU nustotų skaudėti iš aplinkos.

„Nesimalk suole, galėsi po 5 minučių eiti, matai laikroduką?

Parašom šitą – IR TADA – eisim”

reikalavimas, kurio Gustė šią minutę negali patenkinti.

Kodėl?

Nes puodas išsipils ir pradės bėgti, nes dangtį ką tik užspaudėme, o ne nukėlėme. Nes ugnis šiuo metu LABAI per stipriai dega.

Gustė spiria į stalą, vienu judesiu numesdama viską nuo jo, ir ima rėkti. Jos ranka automatiškai pakyla prie savo kaklo, žandų, siekiant kokio nors palengvėjimo, ir ima juos brėžti nagučiais, palikdama gilias raudonas žymes.

Štai ką reiškia neapmokyti suaugę, kurie nežino, kaip pamatyti puodus verdant.

Suteikime jiems pagalbos, suteikime informacijos, tai ne jų kaltė, kad jie tiesiog… Nežino.

Jiems juk tai įprastas, gyvenimiškas variantas klasėje.

Atsakymų: 2

  1. Inga avataras
    Inga

    Esu mama,dirbanti asistente savo vaiko. Gimnazijoje sūnus mokosi šeštoje klasėje.O ką daryt jei tas puodas pas jį verda kasdien,vos ne visose pamokose.Kai sūnus gabus,bet noro tam parodyti nėra.Kai jis dirba per pamokas klasėje,ar spec poreikių kabinete laimingiausios būna minutės.Bet tų dienų būna tiek mažai.Tas jo nenoras tiesiog užmušantis.Namuose jį rodos ,kas pakeičia.Išbandyti įvairūs būdai.Suprantama paauglystė,tas irgi daro įtakos. Bet kartais rankos nusvyra.

    1. administracija avataras

      Visų pirma, ar nėra taip, kaip čia – ar vaikas stovi ant bedugnės, ar tvirtai ir stabiliai reguliuoja emocijas?
      https://www.facebook.com/photo/?fbid=161150953378346&set=a.123845627108879

      antra, būtų toks žvilgsnis, ar nėra :
      1. nerimo https://www.facebook.com/photo/?fbid=160152793478162&set=pcb.160163183477123
      2. perdegimo autistinio : https://www.facebook.com/Autistiskalietuviskai/posts/pfbid02Q7TM5UwXjiCgXZjc9xXwP6ZEz8UQpt6sRg54VcQPxKbqoaEU6zfreGf3Qm3E4qVZl

      3. jeigu pasitikrinote, ir visur viskas gerai, nėra trūkstamų įgūdžių, nėra nuovargio, nėra depresijos užuomazgų, nėra kitų problemų- čia yra „strategijos”, kurios gali padėti. https://www.facebook.com/photo/?fbid=141586592001449&set=a.123845627108879

      ir visgi- paauglystėje yra TRAPU , nuovargis didesnis dėl pokyčių kūne, poreikis miegui, savąsties paieškos, vienišumo jausmas ir t.t. – labai labai žiūrėti ir saugoti psichologinę būseną. ne visada pažymiai svarbiausia… https://www.facebook.com/photo.php?fbid=138288808997894&set=pb.100084503270724.-2207520000.&type=3
      Gal kartais kažkur „paleisti” ? ar tikrai reikia galios kovos kiekviename žingsnyje?… nežinau.

      Teko kalbėtis su nemažai neuroįvairovės žmonių, kurie sako, kad mokykloje ir universitete sektis pradėjo, kai priėmė, kad jie kitokie, kad ir 75 proc.priduotos užduoties yra geriau nei nieko, kad galima neskaityti vadovėlio ir nesikankinti, bet skaityti skaidres ar tik tiek, kiek klauseisi pamokoje – nustoti sau taikyti tą neurotipinių kartelę, kuri siekia absoliutaus maksimumo – šitaip jie išsilaikė ir universitetuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *